Mediniai namai – ar jau subrendome?

2009-01-06

Gyvename sunkmečio sąlygomis ir atrodo, kad nebeverta nei plėtoti projektų, nei statyti namų... Tačiau ši globali krizė tuo pačiu yra ir nauja galimybė pažvelgti į žinomus dalykus iš naujo. Koks turi būti namas? Ar nepasikeitė būsto vertinimo kriterijai? Ar mes nepasikeitėm?

Kaip šiandien vertinamas medinių konstrukcijų namas? Ar jau išaušo medinio namo rytas?

JP Haus statytas namas Jessheim, Norvegijoje

JP Haus statytas namas Jessheim, Norvegijoje

UAB „Jungtinės pajėgos“ ir jos dukterinė įmonė UAB “JP Haus“ jau 15 metų darbuojasi individualių gyvenamųjų namų rinkoje. Per šį laikotarpį keitėsi požiūriai ir mados. Atrodė, kad gyvensime vis turtingiau, kad galėsime neribotai skolintis, nes paskolas lengvai grąžinsime. Bet ...

Požiūris į medinius skydinius - karkasinius namus buvo, švelniai tariant, nekeliantis optimizmo. Žinoma, o kodėl jis turėjo būti kitoks po „Alytaus namų kombinato“ epochos ir „porevoliucinių“ mėgėjiškų bandymų statyti „ekologiškus“ karkasinius medinius namus. Lietuviai netikėjo (ir, ko gero, netiki), kad tai tikri namai. Tai greičiau namo imitacija ar, dar geriau, filmavimo dekoracija, o ne normalus namas.

Trys paršeliai

Nepasitikėjimo priežastys

Visi prisimenam pasakėlę apie vilką ir tris paršelius, kuri moko, kad vienintelis būdas išsigelbėti nuo vilko persekiojimo yra akmeninė tvirtovė. Gal čia ir slypi mūsų nesąmoninga baimė, išlikusi nuo sovietinių laikų, verčianti mus ieškoti būste saugumo? Bet, kur gi vilkas?

Kita priežastis, kodėl namas turėtų būti akmeninis, yra “gėda būti kaimiečiu“. Tai giluminis kompleksas, susiformavęs dar dvidešimto amžiaus pradžioje, prasidėjus masinei lietuvių migracijai į miestus. Kaip žinia, lietuvių tais laikais miestuose gyveno labai nedaug - vos keli ar keliolika procentų - todėl sulietuvinti urbanistinius centrus buvo pirmaeilis jaunos nacionalinės valstybės reikalas. Iš tų laikų mums tebeskamba šūkis „Pastatysim mūrinę Lietuvą!“. Mūrinių dvarų idealas iki šiol skaisčiai šviečia lietuvio vaizduotėje ir verčia nepatikliai žvelgti į “kaimietiškus” medinius namus.

rumai

Trečia priežastis – noras sureikšminti savo būstą. Tai, tiesą pasakius, noras sureikšminti savo EGO, savo AŠ. Tai būdingas jauno, putojančio kapitalizmo vartojimo viruso rezultatas, kuris tampa ypač matomas staiga pagerėjus gyvenimo sąlygoms. Ekstremalus individualizmas, pasireiškiantis “mano svajonių namo” žūtbūtine statyba, byloja apie mūsų interesų siaurumą ir azijietišką norą išoriškai išsiskirti. Kur jau čia medinis namelis…

Bet TAI praeis. Visos šios priežastys laikinos. TAI jau keičiasi … ir po penkiasdešimties metų nebebus problema. Bet kaip gyventi šiandien?

Pabandykim pamąstyti

Kad pakeisti senas nuostatas, manau, reikia dviejų dalykų: rimtos priežasties ir gero pavyzdžio (kaip sakė Leninas, kad įvyktų proletarinė revoliucija, reikalinga: A – objektyvi sąlyga – paaštrėjusi klasių kova ir B – subjektyvi sąlyga – bolševikų partija).
Ar turime rimtą objektyvią priežastį pakeisti požiūrį į medinius namus? Manau, taip – tai mus užklupusi krizė, verčianti ieškoti.
Ar turime gerą medinių namų praktiką? Drįstu teigti, taip – tai JUNGTINIŲ PAJĖGŲ NAMAI, turintys unikalią statybos Norvegijoje patirtį.
Ką daro krizė? Krizė verčia mus “susiveržti diržus”, ieškoti racionalių, efektyvių sprendimų, verčia mažinti apetitą ir verčia keistis. Tiksliau – pervertinti savo gyvenimo vertybes.
Kodėl skandinavams gyventi mediniame name yra puiku, o lietuviams - ne? Ką gi mums reiškia namas, kokią socialinę funkciją jis atlieka? Ką mes norime pasakyti savo namu? Kokios psichologinės priežastys neleidžia pasirinkti medinį namą?

Švedijos kraštovaizdis

Gal visos tos priežastys laikinos ir mums primestos. Gal verta išsivaduoti iš mus slegiančio išskirtinumo preso ir pažvelgti į gyvenimą paprasčiau, plačiau ir kartu pragmatiškiau? Šiandien daug kalbame apie darnią plėtrą, bet ar ji mums rūpi iš tiesų?
Palyginkime Lietuvos ir pvz. Švedijos kraštovaizdį. Kur daugiau harmonijos ir darnos? Ar dera mūsų naujai pastatyti namai prie gamtos, prie nuo seno egzistuojančio užstatymo? Deja, dažnai ne. Per daug komplikuotų formų, medžiagų, spalvų... trūksta ramybės, vientisumo, tęstinumo.

Ir dar mus persekioja visa eilė mitų, neleidžiančių blaiviai mąstyti.

Mitas pirmas – “NAMAS – TAI AŠ”.

Šis mitas teigia, kad namu išreiškiame savo individualybę, savo emocinę tapatybę, kad namas turi kalbėti apie mūsų statusą ir išskirtinumą.
Tai gal ir įdomu, jei nėra kvaila, tačiau žiauriai nepraktiška. Ką vilkėdami namuose mes jaučiamės geriausiai? Ko gero, džinsus ir marškinėlius. Tai kodėl namo rūbas (fasadas) turi būti kažkoks neeilinis, išeiginis? Grįždami namo mes gyvename sau su savo šeima be jokių pasirodymų ar formalumų. Taigi ir namas turėtų būti paprastas ir patogus kaip džinsai.

Mitas antras – “AŠ NE TOKS TURTINGAS, KAD PIRKČIAU PIGŲ DAIKTĄ”.

Prisipažinsiu, ir aš tikėjau šiuo mitu. Tačiau, galų gale, supratau, kad tai vergovė mano iliuzijoms, puikybei. Brangūs daiktai nebūtinai kokybiški, tačiau kadangi jie brangūs, mes tikimės, kad jie bus kokybiški. Tačiau dažniausiai mes, sumokėję brangiai, nesinaudojame tuo arba net neturime patyrimo tai įvertinti. Dažnai tai yra kaip su žinomais prekių ženklais – svetimas patyrimas vietoje asmeninio. Pasitelksiu vyno pavyzdį – jei menkai išmanai apie vyną, koks skirtumas, kokį vyną gerti už 20 lt, ar už 80lt? Kitas pvz. kam pirkti kelis tūkstančius kainuojantį mobilųjį telefoną, jei naudoji tik kelias elementariausias jo funkcijas? Labai dažnai taip atsitinka ir su mūsų statomu namu – mes perinvestuojame į namo konstrukcijas, lauko apdailą, išpūstą išplanavimą, neracionalias inžinerines sistemas.

Mitas trečias – “AŠ UŽ TĄ PAČIĄ KAINĄ PASISTATYSIU MŪRINĮ NAMĄ”.

Visų pirma, nesu nusiteikęs prieš mūrinius namus. Mūrinis namas šiandien, ko gero, yra tik lauko apdailos klausimas, nes daugelis šiandien statomų mūrinių namų yra daugiasluoksnės konstrukcijos, kur mūras nėra nei nešanti, nei izoliuojanti medžiaga – tik dekoratyvinis paviršius. Todėl bet kokį lengvų konstrukcijų namą, tame tarpe ir medinį, galima apdailinti mūro plytomis arba plytelėmis. Telieka palyginti, kokia apdailos medžiaga vis dėlto yra pigesnė ir praktiškesnė.

Mitas ketvirtas – “PASTAČIAU IR PAMIRŠAU - MEDINĮ FASADĄ TURĖSIU KAS KELI METAI DAŽYTI”.

Pats jau septinti metai gyvenu name su medinėm dažytom lentom apdailintu fasadu. Kol kas jokių fasado pažeidimų nepastebėjau. Po trijų - keturių metų lentas perdažysiu. Žodžiu, normalus medinio dažyto fasado priežiūros ciklas yra dešimt metų. Ar reikia prižiūrėti plytų, tinko fasadus? Taip – mūras kartais pasidengia druskomis, tinkas trūkinėja, pažaliuoja nuo mikroorganizmų ir tt.… viską reikia prižiūrėti…. Ar tai bus automobilis, ar batai.

Mitas penktas – “TIK TREČIAS NAMAS - GERAS NAMAS”.

Šis mitas byloja, kad privalome patys tapti statybininkais ir, darydami savo klaidas (nes, tarkim, nesame šios srities profesionalai), tik iš trečio karto pasistatyti sau tinkamą namą.
O kam taip vargti? Tegu klaidas daro kiti. Ar ne geriau pasistatyti namą, kuris jau buvo pasirinktas, pastatytas ir išbandytas ne vieną kartą?

Mitas šeštas – “MEDINIAI NAMAI NEILGAAMŽIŠKI – NEPATIKIMA INVESTICIJA”

Viso gyvenimo išlaidų tyrimas, vykdytas 2002 metais Leipcigo universiteto Vokietijoje, parodė, jog profesionaliai suprojektuoti ir pastatyti mediniai namai yra tokia pat patikima investicija, kaip ir visos kitos. Šiuo metu vidutinis medinio pastato tarnavimo laikas yra tarp 80 ir 100 metų, kai kurie gamintojai teikia 125 metų garantiją. Faktiškai, mediniai pastatai gali gyvuoti daug šimtmečių – tą liudija daugelis išlikusių pavyzdžių, statytų dar viduramžiais. Eksploatacijos bei aptarnavimo kaštai ne aukštesni, nei kitos konstrukcijos pastatų.

Mitas septintas – “MEDINIS NAMAS SUDEGS”

Skirtingai nuo kitų medžiagų, medis į ugnį reaguoja nuspėjamai, sudarydamas apanglėjusį paviršių, kuris apsaugo vidinę struktūrą, tokiu būdu mediniai elementai gali likti nepaliesti ir išlaikyti nešančias savybes per gaisrą. Medinių konstrukcijų įgriuvimas yra prognozuojamas, tuo tarpu kai plieninė konstrukcija praras savo stabilumą staiga, be perspėjamųjų signalų. Prisiminkime New York bokštų-dvynių griuvimą: buvo padaryta išvada, jei šie pastatai būtų buvę mediniai, daugelis juose buvusių žmonių teoriškai būtų turėję laiko išsigelbėti.
Kiekviena namo konstrukcija įvertinama ugniaatsparumo požiuriu - koks namas bebūtų, ar medinis, ar betoninis. Statybinėmis normomis apspręstos priešgaisrinės priemonės patikimai apsaugo medinio namo konstrukcijas nuo galimų grėsmių.
Na, o jeigu namui skirta sudegti, bus mažiau nuostolio, jei sudegs kuklus medinis namas, o ne viso gyvenimo investicija.

KOKS TURI BŪTI GERAS NAMAS ?

PROFESIONALUS NAMO PROJEKTAS

SALA-5 vidaus planas

SALA-5 vidaus planas

Tai kaip geri batai – patogūs ir prie visko tinka.

Visų pirma namas turi būti tinkamai funkciškai suzonuotas.
A – įėjimo zona (prieškambaris, rūbinė, wc)
B – šeimos zona (svetainė, valgomasis, virtuvė, terasa)
C – tėvų zona (miegamasis, drabužinė, vonia, sauna, kabinetas )
D – vaikų zona (kambariai, vonia)
E – ūkinė zona (katilinė, skalbykla, sandėlis, garažas )
Tai pagrindinės zonos, jų gali būti ir daugiau, tačiau gerą projektą visada pažinsi dėl patogių ryšių tarp atskirų zonų ir tinamos zonų lokacijos sklypo , pasaulio šalių atžvilgiu.
JUNGTINIŲ PAJĖGŲ NAMAI labai kruopščiai suzonuoti – stengiamasi naudingai išnaudoti kiekvieną kvadratinį metrą, vengti koridorių, holų ir kitų neracionalių erdvių. Tokiu būdu gauname nedidelio ploto, bet labai talpius namus: SALA5 – vieno aukšto, penkių kambarių namas (124m2), JUSTAS – dviejų aukštų, penkių kambarių namas (119m2).

DEMOKRATIŠKAS DIZAINAS

JP Haus statyto buto Norvegijoje dizainas

JP Haus statyto buto dizainas

JUNGTINĖS PAJĖGOS yra suprojektavę kelis tūkstančius kartotinių individualių gyvenamųjų namų, išleisti devyni namų katalogai. Tačiau kuo toliau dirbame, tuo labiau įsitikiname, kad namai turi būti kuo paprastesni, lengvesni, šviesesni ir demokratiškesni. Puikus pavyzdys galėtų būti IKEA baldai.

MŪSŲ SIEKIS NE PROJEKTŲ KIEKYBĖ O KOKYBĖ!

Nepaliaujamai tobulindami populiariausius savo projektus, siekiame sukurti savo estetišką, elegantišką, gal šiek tiek skandinavišką, bet lietuvišką JUNGTINIŲ PAJĖGŲ NAMŲ stilių!

RACIONALI NAMO KONSTRUKCIJA

Jau septinti metai gyvenu medinių konstrukcijų name. Todėl atsakingai ir abiem rankom balsuoju už medinio karkaso konstrukciją. Medinės konstrukcijos dažniausiai charakterizuojamos kaip daugiasluoksnė įvairių medžiagų kombinacija, sudaranti sistemą, užtikrinančią optimalų stabilumą, šiluminę, akustinę ir drėgmės izoliaciją, atsparumą ugniai ir konstruktyvinės medienos saugumą. Mediniai pastatai yra ateities statybos, tausojančios energiją, dalis. Mediena išlaiko ekologinę pusiausvyrą ir yra itin efektyviai izoliuojanti medžiaga, sukurianti puikias gyvenimo sąlygas. Prie tinkamo projektavimo ir gamybos proceso, konstruktyvinė medina nereikalauja specialaus cheminio apdirbimo, kad būtų ilgaamžė. Medis yra atsparus karščiui, šalčiui, korozijai, užterštumui, vienintelis veiksnys, kuris turi būti kontroliuojamas, yra drėgmė. Tinkamai išdžiovinus medieną, jinai nereikalauja jokių cheminių apdorojimo priemonių.
JUNGTINIŲ PAJĖGŲ NAMAI gaminami iš aukščiausios kokybės graduotos, obliuotos 15% drėgnumo medienos. Tokia sausa mediena jau yra „nurimusi“ ir todėl nebesitraukia ir nesisuka, kas užtikrina ne mažesnį, nei kelių milimetrų medinių konstrukcijų tikslumą. Tai leidžia visas medžio konstrukcijas virtualiai surinkti, projektuojant jas specialia erdvine programa „SEMA“. Pagal kompiuterinės programos paruoštus brėžinius gaminami ir surenkami namo elementai.

NAMAS TURI BŪTI KOKYBIŠKAS

Kokia yra pagrindinė kokybiško statybinio proceso problema? Blogi orai.
Lietus, vėjas, šaltis ar alinantis karštis gal ir įveikiamos statybos kliūtys, bet jos visada neigiamai įtakoja darbo kokybę, terminus. Kaip pašalinti oro poveikį statybos produktui? Ogi gaminti namus fabrike. Kaip automobilius.
Iš tiesų būtų kvaila surinkinėti automobilius po atviru dangumi... o namus būtų protinga gaminti gamyklinio konvejerio būdu! Žinoma, su viena sąlyga - kad namai bus kartotiniai modeliai, kaip automobiliai. Žinoma, galima pasirinkti baldus, apdailas, spalvas, detales, šilumos šaltinius ir kt., bet pagrindinės konstrukcijos ir inžinerinės sistemos turi būti nekintamos.

Modulinio namo montavimas

Fabrikinė JUNGTINIŲ PAJĖGŲ NAMŲ gamyba ir yra šiuolaikinis statybos proceso racionalizavimo pavyzdys. Klaipėdoje JP Haus gamykloje gaminant modulinius namus yra pasiekiamas iki 93 – 97% išbaigtumas. Moduliai - tai dideli tūriniai elementai, kurių maksimalūs išmatavimai 5,2m (plotis) x 13,5m (ilgis) x 3,5m (aukštis). Vienas modulis siekia apie 50m2 plotą, kuriame įrengiamas atskiras butas arba namo dalis. Paprastai individualų gyvenamąjį namą sudaro 2 – 4 moduliai. Moduliuose gamykloje su visu fabrikiniu atidumu atliekamos visos statybinės operacijos: konstrukcijos, šilumos, garso ir hidroizoliacija, įrengiamos visos reikalingos inžinerinės sistemos, įranga, sumontuojami langai, durys, atliekami vidaus ir išorės apdailos darbai, sumontuojami santechnikos įranga, vonios, drabužinių, virtuvės, skalbyklos baldai ir įranga.

NAMAS TURI BŪTI GREITAI PASTATOMAS

Įprasto individualaus gyvenamojo namo projektavimo ir pastatymo ciklas užsitęsia iki dviejų metų. Tai iš statytojo pareikalauja daug laiko ir emocijų. Labai dažnai statytojui tenka gilintis į visą projektavimo - statybos procesą ir jam vadovauti. Žinoma, jei namų statyba yra statytojo hobis, tai gal ir gerai, bet jei tai daroma savo tiesioginio darbo ar poilsio sąskaita, tai yra blogai.

JUNGTINIŲ PAJĖGŲ NAMŲ projektavimo ir statybos ciklas – nuo dviejų iki keturių mėnesių (kaip pavyzdys gali tarnauti namai „Sala – 5“, Džiaugsmo g. Vilniuje 2008 metų gale pastatyti per 6 savaites nuo sutarties pasirašymo dienos). Klientams belieka tik pasirinkti apdailos medžiagas, įrangą, bei integruotus baldus. Tai pasiekiama dėka kruopščiai paruoštų kartotinių projektų ir aukšto fabrikinės gamybos darbo našumo. Statybos aikštelėje ant nesudėtingų pamatų per vieną dieną sumontuojami gamykloje pilnai išbaigti gyvenamojo namo moduliai. Belieka sujungti modulius, sumontuoti stogo konstrukciją ir dangą. Tokiu būdu namas išvengia įprasto statybos metu lauko oro poveikio.

Medinė konstrukcija

NAMAS TURI BŪTI ŠILTAS

Daugelis šiuolaikinių namų turėtų būti tinkamai termoizoliuoti, nes to reikalauja 2007 metais pataisytos lietuviškos statybinės normos. Tačiau namo šiltumui turi įtakos ne vien tik termoizoliacinės medžiagos, bet ir apsauga nuo vėjo ir infiltracijos (oro patekimo per nesandarias konstrukcijų vietas). Kitas namo šiltumui įtakojantis klausimas – rasos taškas, arba drėgmė tam tikrom oro sąlygom atsirandanti namo konstrukcijose.

nta

JUNGTINIŲ PAJĖGŲ NAMAMS naudojama ypatinga norvegiška konstrukcija (Norwegian Technical Approval (NTA) techninis sertifikatas Nr.TG 2502), leidžianti atlaikyti atšiaurių Šiaurės jūros vėjų škvalus, kelių metrų sniego apkrovas, šimtaprocentinę drėgmę ir užpoliarinio rato šalčius. Lietuvos sąlygomis tai puikus būdas pasiekti didelį sandarumą, pašalinti galimą drėgmę ir išsaugoti namo šilumą.

NAMAS TURI BŪTI SAUSAS

Gyvename lietingame klimate. Prasidėjus klimato atšilimui, net ir žiemą, dažnai labai drėgna, lyja. Nepamirškime, kad drėgmės šaltinis yra ir name gyvenantys žmonės. Todėl stengiamės, kad mūsų projektuojami namai būtų kruopščiai apsaugoti nuo drėgmės.

JUNGTINIŲ PAJĖGŲ NAMAMS naudojama:
- Šlaitiniai ventiliuojami stogai su antikondensacine plėvele, bei atskira kondensato šalinimo sistema bei lietaus latakų sistema;
- Ventiliuojamos lauko sienos, leidžiančios pasišalinti galimai drėgmei konstrukcijose ;
- Lauko sienų garo izoliacija, sauganti nuo vidaus buitinių garų ir iškvėpiamo oro drėgmės;
- Aktyvi ventiliavimo sistema, pašalinanti viduje susikaupusią drėgmę;
- Ventiliuojama pogrindinė pamatų ertmė;
- Aplink pamatus įrengiamas paviršinio vandens surinkimo drenažas;

Sumontuotas rekuperatorius name SALA-5

Rekuperatorius name SALA-5

NAMAS TURI BŪTI GERAI VĖDINAMAS

Vienas iš pagrindinių gyvenimo kokybės rodyklių – geras oras, kuriuo kvėpuojame. Šiuolaikiniai namai dėl šilumos taupymo turi būti labai sandarūs. Taigi, iškyla vėdinimo klausimas. Nuo seno naudojamas natūralios ventiliacijos būdas, tačiau, kai paspaudžia šaltukas, atrandame, kad per ventiliacines angas dingsta pernelyg daug šilumos ir angos yra uždaromos. Kai pradedame spręsti, kas geriau, dusti ar šalti, tampa akivaizdu, kad senoviška natūralaus oro ištraukimo sistema netinkama.
Kitas būdas, kai oras įtraukiamas pro specialias languose įrengiamas orlaides ir mechaniškai ištraukiamas pro ventiliacines angas voniose ir WC yra kur kas geresnis, bet irgi turi trūkumų. Per orlaides ateina šaltas oras, jo apykaita (pasikeitimas kartais per valandą) minimali ir, mano manymu, nepakankama, kad gerai jaustis.
Geriausia vėdinimo sistema yra mechaninė – rekuperacinė. Šiuo būdu šviežias oras priverstinai paduodamas į kiekvieną gyvenamąją patalpą ir iš kiekvienos patalpos ištraukiamas. Paduodamas oras yra sušildomas ištraukiamu oru specialiame įrenginyje – rekuperatoriuje. Šiuolaikiniai rekuperatoriai gali išsaugoti apie 75% išmetamo oro šilumos. Įrenginyje yra oro pasikeitimo reguliatorius nuo 0,5 iki 1,5 karto per valandą. Rezultate kvėpuojam tyru oru ir taupom šilumą.

NAMAS TURI TAUSOTI ENERGIJĄ

Energijos taupymas – šiuolaikinės ekologiškos gyvensenos pagrindas. Šiandien, kai Europa lyderiauja kovoje prieš klimato atšilimą, tai labai aktuali tema. Tačiau dažnai taupome degtukus, rūkydami cigaretes – realus tausojimas tėra tik žodžiai. Sutaupyti energiją įmanoma tik naudojant įvairių tausojimo priemonių kompleksą. Išskiriant tik vieną priemonę ir ją labai sureikšminant (pvz. 50 cm. storio termoizoliacijos sluoksnis sienoms ar pan.), namas išbrangsta ir taupymas tampa tik mada ir neefektyvi investicija.

JUNGTINIŲ PAJĖGŲ NAMŲ vienas iš pagrindinių privalumų yra žemas energijos suvartojimas. Šių namų šildymui reikalinga 45 w/kv.m. energija. Tai pasiekiama naudojant labai šiltus „Schuco“ konstrukcijos trijų stiklų langus, labai efektyvias norvegiškas sienų, grindų ir lubų konstrukcijas, rekuperacinę vėdinimo sistemą.

Modulio konstrukcija, leidžianti išvengti šalčio tiltų (nėra tiesioginio kontakto su gruntu ir stogo konstrukcija), duoda didelį taupymo efektą. Tačiau to negana. Naudojant japoniškus oras – vanduo šiluminius siurblius „Daikin“, kurie vieną elektros kw paverčia trimis šilumos kilovatais, realus elektros energijos suvartojimas šildymui yra tik 15 w/kv.m. Iš esmės, tai atitinka pasyvaus namo šildymui suvartojamos energijos rodiklį.

JUNGTINIŲ PAJĖGŲ NAMAI pagal energijos tausojimą atitinka B klasės (low energy house) sertifikato reikalavimus.

NAMAS TURI BŪTI SAUGUS

Nusikalstamumas sunkmečio sąlygomis išaugo. Nors daugelyje naujų namų įrengta apsauginė signalizacija, vagys prie to prisitaikė, veikdami labai greitai, kol nespėja sureaguoti nei saugos tarnyba, nei kaimynai.
JUNGTINIŲ PAJĖGŲ NAMAI Vienintelis efektyvus kovos būdas – prailginti kliūčių įveikimo laiką. Tam ant visų angų rekomenduoju įrengti išorines apsaugines žaliuzes, pritvirtinti prie namo konstrukcijų arba integruoti vertingus daiktus: televizorius, audio, virtuvės įrangą. Rekomenduoju nematomoje vietoje įsirengti integruotą, prie namo konstrukcijų pritvirtintą seifą.

NAMAS TURI BŪTI ĮPERKAMAS

Namas negali būti prabangos dalykas. Kiekviena dirbanti šeima turėtų galėti įpirkti nuosavą namą. Tačiau kaip tai pasiekti?
JUNGTINIŲ PAJĖGŲ NAMAI gali išspręsti šį uždavinį. Gamindami namus kaip mašinas gamykloje, galime pasiekti tikrai patrauklią produktų kainą. Pastatytas gyvenamas namas be pamatų ir sklypo inžinerinės infrastruktūros kainuoja 2700 – 3200 lt./kv.m.
Ir dar. Pasitikėdami savo namų kokybe, skelbiame, kad JUNGTINIŲ PAJĖGŲ NAMAMS yra suteikiama SEPTYNIŲ METŲ GARANTIJA .
Po pirmųjų eksploatacijos metų atliksime nemokamą namo apdailos ir inžinerinių sistemų inspekciją.

Architektas Algirdas Kaušpėdas



Ankstesnė naujiena | Grįžti į naujienų sąrašą | Kita naujiena