Algirdo Kaušpėdo antikrizinis pasiūlymas

2008-12-27

Statybos patirtis už poliarinio rato paakino projektuotojus ekonomišką būstą pritaikyti Lietuvos sąlygoms.

Prieš pat Kalėdas Vitalija Jankauskaitė ir Paulius Milčius atsisveikino su statybininkais. Jauna šeima Naujuosius metus veikiausiai sutiks jau po nuosavu stogu. Atrodo neįtikėtina, tačiau statybos darbai tuščiame sklype buvo pradėti vos prieš tris savaites. Šis namas Lietuvoje neturi analogų. Ir ne vien dėl statybos tempų.

Namai norvegams

„Norvegams kasmet parduodame po 40 mln. Lt produkcijos“, – neslepia Algirdas Kaušpėdas, vadovaujantis projektavimo, statybos ir rangos bendrovei „Jungtinės pajėgos“, o savo laisvalaikį paįvairinantis scenoje su grupe „Antis“. Ta produkcija – tai mediniai karkasiniai namai. Klaipėdoje gaminami jų moduliai. Šios „dėžutės“ ne tik apšiltinamos, bet ir apdailinamos bei įrengiamos. Nugabenus į vietą, statybos aikštelėje jas belieka sumontuoti. įvairiausius namus, taip pat ir daugiaaukščius. Norvegams kaip tik ir buvo gaminami penkiaaukščiai būstai.

Pasak A.Kaušpėdo, Norvegijoje statomi daugiausia (90 proc.) mediniai namai. Moduliniams būstams mediena rūpestingai paruošiama: išdžiovinama iki 15 proc. drėgnumo, kalibruojama, specialiu būdu obliuojama, sertifikuojama. Statybai naudojama daug klijuotų sijų. Visa tai padeda išvengti medienos deformacijų. Norvegų užsakymu lietuviai šiuos namus apšiltina mineraline vata: išorės sienas – 20 cm, lubas – 30 cm, grindis – 25 cm sluoksniu. Be šiltinamojo sluoksnio, kaip reikalauja norvegų standartai, taikomos specialios priemonės būstui nuo vėjo gūsių ir įmirkimo apsaugoti.

Racionalu, taigi taupu

Atsėlinusi ekonominė krizė projektuotojus paskatino atšiauraus klimato sąlygomis patikrintas technologijas bei statybos patirtį pritaikyti Lietuvai. Juk apie nuosavą būstą svajojančiam žmogui šiandien į pirmą planą iškyla namo kaina ir statybos terminai (kuo ilgiau užtrunka darbai, tuo brangesnė darosi statyba), taip pat ir būsto eksploatacijos išlaidos, jo imlumas energijai. Iš modulių montuojami mediniai karkasiniai namai, kaip tikina A.Kaušpėdas, visais atžvilgiais yra patrauklūs.
Tokie namai net kelis kartus pigesni už įprastai projektuojamus ir statomus namus jau vien todėl, kad gaminami našioje šiuolaikiškoje gamykloje. Statybos išlaidas pavyksta sumažinti. Eksploatacijos metu energiją įgalina taupyti kruopštus projektavimas – rūpestingai apgalvotas kiekvienas kvadratinis metras, jo paskirtis. Štai kodėl name atsisakoma ne tik rūsio ar mansardos, bet ir kitų nefunkcionalių erdvių, pvz., holo ar pan. Atsisakoma ir šildomo garažo automobiliui. Jo funkciją puikiausiai atlieka stoginė – ja tenkinasi net ir atšiauriaus klimato sąlygomis gyvenantys norvegai. Įvairiems įrankiams susidėti stoginėje įrengiamas nedidelis uždaras sandėliukas. Atsižvelgdami į lietuvių gyvenimo standartus, projektuotojai pakoregavo patalpų dydį. Pasak architekto, norvegus visiškai tenkina 8 kv. m dydžio vaiko kambarys. Erdviau gyventi mėgstantiems lietuviams A.Kaušpėdas siūlo 10 kv. m ploto vaiko kambarį.

Artėja prie pasyvaus

Vilniečiai Vitalija ir Paulius jau šiomis dienomis švęs įkurtuves pirmajame tokio tipo name Lietuvoje. Sutuoktiniai anksčiau planavo namą „kaip visi“. Tačiau kai svajonių būstas buvo suprojektuotas, statybinių medžiagų ir darbų kainos taip išaugo, kad šeima nutarė atsisakyti ankstesnio plano ir ėmė skubiai ieškoti išeities. Pasak Vitalijos Jankauskaitės, laimingas atsitiktinumas suvedė su A.Kaušpėdu, kuris pasiūlė modulinį karkasinį namą. Projektavimo darbe aktyviai dalyvavę sutuoktiniai rezultatu liko patenkinti – penkių kambarių 124 kv. m ploto namą su terasa pasistatydino per tris savaites!
Pasišalinus statybininkams, sutuoktiniai išsvajotame būste gali tęsti įprastą gyvenimą nepažindami naujakuriams būdingų rūpesčių. Net šaldytuvas su virtuvinėmis spintelėmis, santechnika – viskas name buvo sumontuota gerokai iki planuojamos statybos darbų pabaigos.
Į būsto statybos technologinius niuansus gerai įsigilinęs Paulius Milčius neabejoja, kad šiame name galės gyventi šiltai ir taupiai. Tai užtikrins apšiltintos sienos, trigubi selektyviniai stiklai su inertinių dujų tarpu (langų U vertė artima 1), šilumą iš oro gaminantis japoniškas šilumos siurblys, taip pat ir šilumą taupanti rekuperacinė vėdinimo sistema, kai į patalpą patenkantį šaltą orą sušildo iš jos ištraukiamas oras. Pasak A.Kaušpėdo, pagal energijos suvartojimo rodiklius toks namas artėja prie vadinamojo pasyvaus.

Tūkstantmečiui – tūkstantį

Projektuotojai parengė keletą Lietuvos rinkai skirtų šio tipo namų projektų. Lietuvos vardo tūkstantmečiui bendrovė pasiryžusi pastatyti tūkstantį tokių įperkamų namų. Mažiausias, taigi ir pigiausias galėtų būti 82 kv. m užstatymo ploto individualusis namas. Didesnių poreikių šeimai A.Kaušpėdas pasiūlytų dviejų aukštų būstą. Kas žino – galbūt Lietuvoje atsiras poreikis iš šiltų medinio karkaso modulių statyti ir daugiabučius.

Irma Dubovičienė

"Valstietis", 2008-12-27, priedas Sodyda

Ankstesnė naujiena | Grįžti į naujienų sąrašą